Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis mokykloje atstumia mielą merginą Vilmantę

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Taigi, jau antram mokslų metų mėnesiui, spaliui vos tik prasidėjus, Ingrida suprato, kad yra jai dar didesnis pretekstas neapkęsti to kito mokinio, pirmakursio Usūrinio, kai tik sužinojo, kad tas mokykloje ėmė ir atstūmė vieną labai mielą merginą. O buvo taip – „Profkėje“ tada vyko lauko stadione rudens sporto šventė, joje dalyvavo visi mokyklos mokiniai, ten buvo ir tas Usūrinis. Jis tada kažkaip užmezgė kontaktą ar patraukė dėmesį vienai pirmakursei merginai, miestietei virėjai Vilmantei. Paskui ta mergina Vilmantė susitikusi vis užkalbindavo tą Usūrinį, arba per jo klasiokus perduodavo jam visokius meilius raštelius, bet buvo likusi jo neteisingai suprasta. Mat ji, Vilmantė norėjo iškart jau stačia galva pulti tiesiai į viską, ką galėtų jiems pasiūlyti draugystė ir santykiai – norėjo su juo būt kartu ir su juo prarasti savo nekaltybę. Bet blogiausia, kad ir tas Usūrinis buvo dar visiškai nepatyręs – jis vis dažniau sau slapčia irgi pasvajodavo apie savo pirmus santykius su mergina, bet jautėsi kol kas tam dar per jaunas ir dar visiškai nepasirengęs. O dar ir sužinojo, kad Vilmantė yra rūkanti. Taigi, vienądien, pertraukos metu Usūrinis laiptinėje priėjo prie pačios Vilmantės ir ją atvirai atstūmė, pareikšdamas kodėl jis su ja visiškai nenori pradėt draugauti. 2002 m. spalis