Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis prie autobusų stoties buvo užpultas girto chuligano

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Taigi, kaip kartą po pamokų prie pat Kupiškio autobusų stoties tas mokinys Usūrinis buvo priešo, chuligano užpultas, ir pati Ingrida buvo beveik iš arti gyvai tai mačiusi. Tai buvo sausio mėnesiui jau artinantis į pabaigą, vieną niūrią ir pilką žiemos popietę, kai Usūriniui atėjus iš mokyklos į stotį, čia pat lauke gretimai prie mokinių ir sukiojosi vienas nemalonus ir girtas chuliganas, su plikai skusta galva. Jis vizualiai iš veido buvo labai panašus į Vyšniuką. Taigi, tas nežinomas girtas chuliganas, pakurstytas vieno bičiulio „profkiečio“, tuoj pat pristojo, prisikabino prie to Usūrinio. Skustagalvis chuliganas buvo gan agresyviai nusiteikęs, rankoje nešėsi pusiau nugertą vyno butelį ir grėsmingai sekė iš paskos Usūriniui, nors tas, pajutęs pavojų, ir ėmė atatupstas trauktis šalin, bet anas tipas vis tiek vis sekė paskui Usūrinį, jam visokiais žodžiais grasindamas. Sekdamas paskui įbaugintą Usūrinį, šitas chuliganas galop išėjo ir iš stoties teritorijos – į gatvę, tenai prie pat gatvės apšvietimo žibinto pasidėjo savo butelį ir nuėjo tolyn šaligatviu paskui sprunkantį mokinį, visaip vis tyčiodamasis iš jo ir grasindamas duoti jam į liūlį. Vyšniuko antrininkas prie pat stoties trenkė su kumščiu Usūriniui, bet tas su alkūne atrėmė pirmąjį smūgį, bet antruoju vis tiek trenkė Usūriniui tiesiai į galvą ir, patenkintas savimi, apsisuko grįžti atgal. O Ingrida taip ir nesuprato, už ką tą Usūrinį šitas chuliganas taip agresyviai čionai viešai užsipuolė... 2005 m. sausis