Ingridos Kraštytės nekenčiamas mokinys Usūrinis mokykloje sugalvojo pradėt ant kojų mautis "gietrus"

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Jau žinoma tai, kad šis mokinys, Usūrinis turėjo pomėgį (ar gal tai galima vadinti net ir potraukiu) rudens ir žiemos metu po savo viršutinėmis kelnėmis, ant nuogų kojų mūvėti „gietrus“. Apie tai žinojo ir jo paties klasiokai. Bet nuo ko viskas prasidėjo? Buvo tuomet Usūrinis jau antro kurso mokinys, ir jam labai nepatiko, kad šalta pastoviai būdavo jo kojoms, be to, kai reikėdavo rūbinėje prieš praktinę pamoką persirengti, tai maunantis kelnes, ir jo kojinės nuo pėdų pastoviai vis „nusprūsdavo“. Ir jis ieškojo sumanios išeities. Kartą, vieną niūrią lapkričio dienos popietę Usūrinis gavo iš mokytojo užduotį bendrabučio rūsyje iš vienos plytelių krūvos padaryti dvi atskiras jų krūvas, jas sukraunant greta, atskirai. Ir bedirbant Usūriniui į galvą atėjo mintis, netgi stipri pagunda pabandyti ant savo kojų užsimauti moteriškus „gietrus“. Pagunda buvo tokia stipri, kad jis niekaip nesiliovė apie tai galvoti ir tai planuoti. Kadangi iki šiol dar nebuvo bandęs mautis „gietrus“, nusprendė pirma tai išmėginti namie, kai jis vakare parvažiuos iš po pamokų. Pabandė namie mautis – labai patiko. Nuo tada Usūrinis ir ėmė vaikščioti į savo mokyklą, būdamas su „gietrais“ po kelnėmis – ir šilta jo kojoms, ir malonu, ir tuo tapo išskirtinis tarp savo klasiokų. 2003 m. lapkritis