Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie klasiokės Rasos gimtadienį klasės "Žiburėlyje"

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau visai beveik kone pavasario vidurys – balandžio mėnesio pradžia, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius septintos klasės mokslus. Puikiai pamenu tai, kad savo bendro mokymosi toje pačioje klasėje metu aš ir mano klasiokė Rasa niekuomet vienas kito nemėgome, nes ji klasėje buvo didelė „moksliukė“, o aš – visada pritingintis mokytis. Tad dėl to dažnokai vienas kitą „traukdavome per dantį“, skersakiuodavome vienas į kitą. Ir nors Rasa galop išaugo į visai pažiūrėt dailią mergaitę, bet mes taip niekada ir netapome draugais. To balandžio mėnesio pradžioje vieną kartą mokykloje, lietuvių kalbos kabinete vyko eilinis mūsų klasės „Žiburėlis“, o jo metu ta pati klasiokė Rasa dar ir šventė savo gimtadienį. Žinoma, tądien ji iš manęs nieko negavo, net pasveikinimo, bet aš aiškiai mačiau, kaip klasiokė ir tos Rasos gera draugė Diana jai viešai padovanojo tuo laiku labai populiarų tarp mokinių ir vaikų žaislą – elektroninį kiaušinį „Tamagočį“. O tuo laiku jau beveik pusė mokyklos irgi ištisai su panašiais „kiaušiniais“ žaidė, juos viešai nešiojosi su savimi. Man pamatyti to „Tamagočio“ įteikimą klasiokei dovanų buvo „paskutinis lašas“ – aš irgi baisiai užsigeidžiau tokį žaislą irgi turėti ir pradėjau namie kaulyti tėvus, kad man jį nupirktų... 1998 m. balandis