Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie ginčą su klasioke Rasa dėl piešinio mokyklos koridoriuje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo pagaliau jau ir gruodžio mėnuo atėjęs – pati Senųjų metų pabaiga ir didžiosios šventės ant nosies, o aš Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius aštuntos klasės mokslus. Dabar apie vieną tokį įdomų nutikimą mokykloje. Reikia prisiminti, kad aš su savo klasioke, moksliuke šviesiaplauke Rasa iki to laiko buvome ne draugai, bet po to įvykio dar labiau susvetimėjome ir susipriešinome. Dar to mėnesio pradžioje į rajoninio laikraščio mėnesinio priedo vaikams „Kupkinukas“ redakciją paštu išsiunčiau vieną savo kurtą piešinuką su žiemos tematika, norėjau, kad jis būtų įdėtas į būsimąjį laikraštuko numerį, o apie mėnesio vidury tai ir įvyko – gavęs gruodžio mėnesio „Kupkinuko“ numerį, pačiame pirmame puslapyje pamačiau ir savąjį piešinuką. Kai kam tai netrukus labai nepatiko. Po poros dienų, kai vėl nuėjau į savo mokyklą, iškart ten gavau dozę karčios kritikos. Žinoma, ne nuo ko kito, o būtent nuo Rasos – per pertrauką, koridoriuje susitikus Rasa man tiesiai į akis išsišaipė, išsityčiojo iš manojo piešinuko, kuris buvo išspausdintas laikraštyje – kad neva baisesnio vaizdelio dar nėra mačiusi, kad neva nemoku piešti, kad neva aš padariau savo klasei gėdos su tuo „baisiu vaizdeliu“. Aš Rasai nelinkau skolingas – irgi kirtau žodžiais atgal. Paskui tik supratau, kodėl ta Rasa taip niekina mano į laikraštį įdėtą piešinuką – ogi iš pavydo. Juolab, kad paskui už tą paveiksliuką dar ir gavau iš redakcijos pinigų... 1998 m. gruodis